pagrandės

pagrándės sf. pl. (1), pãgrandės (3^b) žr. pagrandos 1: Še, iš pagrándžių padarysiu tau gražią bandžiukę Paį. Palik duonmaišė[je] biškį pagrandžių̃, kitaip duona nerūgsta Kv. Duonmaišį išgrandyk, o pãgrandes karvėms atiduok Kv.